UNIKALI ŠIMTAMETĖ ŠVIETĖJIŠKOS VEIKLOS TRADICIJA

Žalioji Lietuva 2015m. Nr.2 (382)

Psichologai sako, kad mes perdaug pesimistiškai vertiname savo gyvenimą, labiau esame linkę pastebėti ir sureikšminti negatyvius dalykus, nuolat niurzgame, o džiaugtis savo laimėjimais neskubame. 2010 metais Lietuvos miškai buvo pripažinti geriausiai pasaulyje tvarkomais, tačiau ir iki tol buvo, ir dabar yra nepaliaujamai ieškoma priežasčių, kaip sumenkinti miškininkų laimėjimus. Ir taip elgiasi ne tik suinteresuoti verslininkai ar jų interesus atstovaujantys politikai, bet ir paprasti piliečiai. Pavyzdžių toli ieškoti nereikia. Miškininkai įrenginėja puikias poilsiavietes, pažintinius takus, prižiūri kultūros paminklus, tvarko ir pažymi istorines vietas, atsakingai ūkininkauja saugomose teritorijose, tačiau vidutinis statistinis Lietuvos pilietis pirmiausia pastebi ne šią miškininkų veiklą, bet kirtavietę jo pamėgtame miške. Kada tokiam piliečiui primeni, kad didesnė dalis jo namo pastatyta iš medžio, jis pažvelgia į tave lyg į ateivį ir toliau kartoja, kad nenori, jog būtų kertami Lietuvos miškai. Tai rodo mūsų visuomenės labai ribotą mąstymą ir išprusimą, todėl miškininkų nuosekliai vykdoma švietėjiška ir kultūrinė veikla yra labai svarbi, kuriant demokratinę ir pilietinę Lietuvos visuomenę.

Kuo unikali miškininkų vykdoma švietėjiška ir kultūrinė veikla?

Jau beveik šimtmetį miškininkų vykdoma švietėjiška ir kultūrinė veikla yra tuo unikali, kad ji vykdoma ne kažkur didmiesčiuose, mokslo ir kultūros įstaigose, o betarpiškai tarp paprastų Lietuvos žmonių net ir toliausiai nuo miestų nutolusiose vietovėse, ir pirmiausia – mokyklose. Jeigu kiekviena miškų urėdija nuosekliai aprašytų savo švietėjišką ir kultūrinę veiklą, išeitų 42 storos knygos, o kai kuriose urėdijose į vieną knygą viskas ir nesutilptų.

Lietuvoje šiuo metu yra 42 miškų urėdijos, kurios savo kompetencijos ribose administruoja visą Lietuvos teritoriją. Tai yra unikali valstybinė struktūra, kuriai analogų nėra ir artimiausioje ateityje nebus. Miškininkai nuosekliai bendradarbiauja su seniūnijomis, savivaldybių ir saugomų teritorijų administracijomis, policija, mokyklomis, gyventojų bendruomenėmis ir pan. Dėka išplėtoto girininkijų tinklo, miškininkai turi informaciją apie kiekvieną Lietuvos žemės lopinėlį, žino kiekvieną saugotiną gamtos ir kultūros objektą, pažįsta žmones, žino jų tradicijas ir įpročius. Sovietmečiu miškininkų veiklą ribojo komunistų partijos ideologai, o nepriklausomoje Lietuvoje rankos jiems buvo atrištos, todėl jų švietėjiška ir kultūrinė veikla įgauna vis didesnius užmojus. Pavyzdžiui, Kuršėnų miškų urėdija 1990 metais padėjo atstatyti sovietmečiu nugriautą Agailių koplytėlę Gedinčių girininkijos miškų glūdumoje, o vėliau iš esmės ją atnaujino, sutvarkė aplinką ir perėmė jos globą bei priežiūrą savo žinion. Tos pačios miškų urėdijos miškininkų iniciatyva nuolat išaiškinamos ir įamžinamos pokario partizanų mūšių bei žuvimo vietos.

Šių metų gegužės 15 dieną Kuršėnų miškų urėdija suorganizavo paminklinio kryžiaus šventinimą žuvusiems partizanams Gedinčių girininkijos Skobiškio miške ir Šv. Mišias Agailių bažnytėlėje. Skobiškio kautynės prasidėjo 1945 m. balandžio 29 dienos anksti ryte ir tęsėsi aštuonias valandas. 60 vietinių partizanų kovėsi su 530 sovietinių kareivių. Žuvo 23 partizanai, o 6 sužeistieji pateko į nelaisvę ir buvo išsiųsti į lagerius. Į renginį miškininkai sukvietė gausų būrį valdžios atstovų, partizanų giminių ir bendražygių, moksleivių bei vietinių gyventojų.

„Svarbu su vaikais bendrauti neformaliai“

Tačiau aktyviausią ir nuosekliausią švietėjišką veiklą miškininkai vysto mokyklose. „Šešiose mokyklose, esančiose Kuršėnų miškų urėdijos teritorijoje, veikia Jaunųjų miško bičiulių būreliai, - sako Kuršėnų miškų urėdijos vyriausiasis miškininkas Vytautas Rupšys. - Pagrindinį darbą su moksleiviais vykdo pedagogai, o mes atliekame koordinatorių vaidmenį. Su mokyklomis organizuojame bendrus renginius: paskaitas, konkursus, įvairias šventes, talkas. Darbo su vaikais nauda turi būti matuojama ne pasodinto miško plotu, surinktų šiukšlių tonomis ar iškeltų inkilų skaičiumi, bet tos veiklos poveikiu vaikų pasaulėžiūrai. Svarbu, kad vaikai pradėtų mąstyti, kaip ir kodėl reikia saugoti gamtą, kaip žmogus turi elgtis, kad darytų kuo mažiau aplinkai žalos. Svarbu su vaikais bendrauti neformaliai, betarpiškai, nes vaikai mato kitaip juos supantį pasaulį nei suaugusieji. Jei vaikai nepatiria tėvų meilės, nepažįsta gamtos, nemyli gyvūnų, jie darosi žiaurūs. Kai su jais išsikalbi, jie atsiveria ir nuoširdžiau priima jiems teikiamą informaciją. Vaikus galima sudominti gamta, sužadinti jų meilę gyvūnams, ir iš dalies kompensuoti tai, ko jie negauna šeimose“. Ypač aktyvūs yra Daugėlių pagrindinės mokyklos būrelio „Pelėdžiukai“ jaunieji miško bičiuliai“. Apie „pelėdžiukų“ veiklą kalbamės su Daugėlių pagrindinės mokyklos mokytoja Asta Startiene.

Kada mokykloje įsikūrė JMB būrelis? Ką jaunieji miško bičiuliai veikia ir kaip bendradarbiauja su miškininkais?

Jaunųjų miško bičiulių būrelis mokykloje buvo įkurtas 2004 metais. Jam pradėjo vadovauti biologijos mokytoja – ekspertė – Laima Jonušaitė. Pradžioje į jaunųjų miško bičiulių veiklą įsitraukė vyresnieji mokiniai (tada mokykla buvo vidurinė). Bendraujant su mokytoja, nutarėme pabandyti prie vyresniųjų prijungti ir pradinukus. Pradinukams ėmiau vadovauti aš (Asta Startienė – pradinių klasių mokytoja – metodininkė). Tai pasiteisino, nes mažieji labai nuoširdžiai domisi gamta. Jiems viskas įdomu, ne į visus jų klausimus gali ir atsakyti. Su jaunaisiais miško bičiuliais aktyviai bendrauja Kuršėnų miškų urėdijos miškininkai: skaito paskaitas, supažindina su miškais ir miškininko profesija, padeda organizuoti renginius. Tradiciškai JMB nariai globa žiemą paukščius, organizuoja inkilų kėlimo šventes, dalyvauja miško sodinimo ir švarinimo talkose, padeda miškininkams rinkti medžių sėklas ir pan.
Kadangi mūsų mokykla yra prie pat miško - parko ,,Pušyno“, mes turime išskirtines galimybes lankytis miške ir jį labiau pažinti. Čia nepamainomi mūsų pagalbininkai - miškininkai. Visada į pagalbą atskuba JMB būrelių koordinatorius Kuršėnų miškų urėdijos vyriausiasis miškininkas Vytautas Rupšys, Gulbinų girininkijos girininkas Raimondas Bernotas ir kiti girininkijos darbuotojai.
Kai miškininkų iniciatyva Pušyne buvo sukurtos poilsinės zonos su pavėsinėmis, stalais, suolais, žaidimų aikštelėmis, Pušynas tapo mūsų „žaliosiomis“ klasėmis. Rudenį ir pavasarį čia vyksta „žaliosios“ pamokos: literatūriniai skaitymai (mokytojos Dalė Janušauskienė ir Laima Lukšaitė), dailės pamokos (mokyt. Aurelija Reutienė). Pradinukams vyksta pasaulio pažinimo, kūno kultūros pamokos.
Būrelis ,,Pelėdžiukai“ Pušyne kiekvieną rudenį organizuoja ,,Miško šventes“ visai Daugėlių bendruomenei. Tų švenčių metu dalyvauja ir miškininkai. Jie moko mus pažinti augalus, papasakoja nuostabiausių istorijų apie mišką. Jau penkti metai mūsų mokykla dalyvauja tarptautinėje Gamtosauginių mokyklų programoje, todėl programos gamtosauginis komitetas visą savaitę organizuos žaliosios dienos stovyklą. Čia vėl neapsieisime be miškininkų sukurtos poilsio bazės. Stovyklaudami vieną dieną skiriame turistiniam žygiui į Šilelio mišką. Ten vėl mūsų miškininkų rūpesčiu sukurta poilsiavietė: pavėsinė, supynės, laipynės vaikams, laužavietės.
Miškininkų sukurtas poilsio zonas padeda prižiūrėti ir mūsų mokyklos jaunieji miško bičiuliai. Šį pavasarį kartu su miškininkais vykome į Šilelio mišką kelti inkilų, o po to sutvarkėme poilsiavietę.
Rudenį Vytautas Rupšys vežėsi mus į Kuršėnų miškų urėdijos medelyną. Papasakojo apie miškininko profesiją, aprodė kaip auginami miško sodmenys. Kartu skynėme juodalksnių sėklas – riešutėlius.

Ar Daugėlių pagrindinės mokyklos jaunieji miško bičiuliai dalyvauja JMB sambūrio respublikiniuose renginiuose?

Pagal galimybes dalyvaujame ir respublikinėje JMB sambūrio veikloje. Mūsų mokiniai dalyvauja rašinių ir piešinių konkursuose, prieš keletą metų aktyviausi būrelio nariai atostogavo JMBS stovykloje ,, Žilvitis“ Kalotėje, prie Baltijos jūros. Miškininkai pasirūpino ir mokinių nuvežimu į stovyklą. Tokios išvykos mokinius labai motyvuoja dar aktyviau dalyvauti JMB veikloje. Mokytojams, kurie vadovauja jauniesiems miško bičiuliams, miškininkai taip pat sudaro sąlygas nuvykti į respublikinius seminarus, konferencijas. Ten susipažįstame su kitų rajonų mokytojais, pasidalijame patirtimi. Gaila, kad respublikinio JMB sambūrio koordinatoriai kasmet keičiasi. Dėl to nukenčia tradicijų tęstinumas ir veiklos kokybė.

Kokia, Jūsų nuomone, yra JMB ir kitos aplinkosauginės švietėjiškos veiklos prasmė ir nauda?

Kad jaunesni vaikai susidomėtų JMB būrelio veikla, kiekvienam susitikimui su vaikais reikia ruoštis. Jiems neužtenka, tik papasakoti apie mišką, žvėrelius ir paukščius. Vaikai nori praktinės veiklos, kad patys galėtų paliesti, išbandyti. Todėl teorinę veiklą deriname su ekskursijomis, išvykomis į gamtą, bandymais, eksperimentais: patys bandėme iš gilės išauginti medelį, padedami tėvelių, iš eglutės šakos darėme barometrus ir stebėjome orus.
Vaikus labai sudomino klevo lapų juoduliai. Visi sakė, kad medžiai serga. Išsiaiškinom, kad tai specialus grybas, kuris rodo oro užterštumą. Skaičiavome tuos juodulius, net padarėme tyrimą, kurį pristatėme rajoninėje moksleivių konferencijoje. Paaiškėjo, kad prie mūsų mokyklos oras gana švarus.
Eidami į gamtą, stebime ne tik medžius, bet stengiamės nesumindyti vabalėlių, sraigių – visko, kas gyvena ant žemės. Gražius vaizdus fotografuojame. Mokyklos pirmajame aukšte veikia gamtos vaizdų nuotraukų parodos. Labai daug džiaugsmo būna, kai išvykos į gamtą metu pavyksta sutikti ežiuką, išvysti voveraitę, pamatyti genį ar kėkštą. Žiemą nutiko neįtikėtinas dalykas. Tik įėjus į mišką, pamatėme eglėse bežaidžiančias voveraites. Jos taip buvo užsiėmusios savo žaidimais, kad mūsų visai nepastebėjo ir nebijojo. Vaikai paskui besilinksminančias voveraites lakstė po mišką, kol jos pasislėpė medžių šakų tankmėje.
Stebint gyvą gamtą matome, kad gyvūnai nėra tokie, kokie vaizduojami knygelėse. Vaikai pastebėjo, kad voveraitės nėra ryškiai rudos, jos turi ir juodų, ir pilkų atspalvių. Gamta, miškas, manau, visus mus moko būti geresniais, jautresniais. Kas myli ir pažįsta gamtą, nedegins žolės, nekankins varlių ir kitų gyvūnėlių.
Savo vyresniems mokiniams (dabar jie septintokai) skaičiau J. Biliūno apsakymą ,,Brisius galas“. Skaitant šį kūrinį, man dažniausiai nepavyksta sulaikyti ašarų. Klausydami vieni susigraudina, kiti nuliūsta, būna tokių, kurie šypsosi ir nesupranta, kodėl draugai ir mokytoja ašaroja. Šiandien apmąsčiau, prisiminiau tai ir galiu pasakyti, kad nė vienas, kuris lankė ir dabar tebelanko JMB būrelį nesišaipė, jie buvo sukrėsi tokio Brisiaus šeimininko poelgio.
Negalime sakyti, kad dabar visi vaikai beširdžiai. Ne. Yra daug nuoširdžių, atsakingų, mylinčių gamtą. Keletą metų palankę JMB būrelį, 7 – 8 klasių moksleiviai jau sugeba vadovauti mažiesiems miško bičiuliukams stovyklose, kur veda jiems pamokėles apie gamtos pažinimą, atliekų rūšiavimą ir pan. Ugdydami jaunąją kartą, kuriame ateities Lietuvą.

Miškininką Vytautą Rupšį ir mokytoją Astą Startienę kalbino Tautvydas Trumpa

 

 

 

 

Aplinkos apsaugos komiteto išvažiuojamasis posėdis miškų urėdijoje

Gegužės 27 dieną 15 val. VĮ Kuršėnų miškų urėdijos salėje įvyko Lietuvos Respublikos Seimo Aplinkos apsaugos komiteto išvažiuojamasis posėdis.

Posėdyje dalyvavo Šiaulių regiono, Telšių, Kiedainių miškų urėdijų miškų urėdai ir kiti miškininkai. Posėdžio dalyviai pateikė informaciją apie miškų urėdijų vykdomą veiklą. Išsakytos mintys dėl  nekilnojamo turto mokesčio, kai investuojama į reakreacijai skirtus objektus. Taip pat miškų urėdijų atstovai išsakė savo nuomonę dėl valstybinių miškų valdymo.

Atnaujinta (Penktadienis, 12 Birželis 2015 05:39)

 

2015 05 15 Atiduok Tėvynei, ką privalai

Gegužės 15 dieną, po pietų, žuvusių partizanų artimieji, Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos Šiaulių ir Akmenės skyrių atstovai, Šiaulių Prisikėlimo apygardos partizanų ansamblis „ Vidurnaktį nežuvę“, Šiaulių rajono savivaldybės mero pavaduotojas Algis Mačiulis, Lietuvos Respublikos Seimo narė Rima Baškienė, Šakynos seniūnijos seniūnas Artūras Žilinskas, Kuršėnų miškų urėdijos vyriausiasis miškininkas Vytautas Rupšys, Gedinčių girininkijos girininkas Zigmantas Savickas ir kiti miškų urėdijos darbuotojai, Šiaulių rajono savivaldybės administracijos Kultūros skyriaus vedėjo  pavaduotoja Laimutė Varkalienė, Šiaulių Prisikėlimo apygardos partizanų vadas Juozas Mocius, Šakynos pagrindinės mokyklos direktorius Vytautas Arvasevičius, mokytojai ir moksleiviai. Pavenčių pagrindinės mokyklos mokytojai ir moksleiviai, Šakynos ir Žarėnų parapijų klebonas Jordanas Urbonas susirinko Mikutaičių kaime, Skobiškių miške žuvusių partizanų palaidojimo vietoje, pagerbti žuvusių partizanų atminimo. Tylos minute pagerbtas 1945 m. balandžio 29 dieną Skobiškių miške žuvusių partizanų atminimas.

Atnaujinta (Ketvirtadienis, 21 Gegužė 2015 12:02)

Skaityti daugiau...

 

DĖL ŠIAULIŲ RAJONO SAVIVALDYBĖS VALSTYBINĖS REIKŠMĖS MIŠKŲ PLOTŲ SCHEMOS

 

Valstybinė miškų tarnyba, vadovaudamasi Valstybinės reikšmės miškų plotų schemų rengimo tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. gruodžio 19, d. nutarimu Nr. 1369 "Dėl valstybinės reikšmės miškų plotų schemų rengimo tvarkos aprašo patvirtinimo"  bei Aplinkos ministro
2014 m. gruodžio 19 d. įsakymu Nr. D1-1045 "Dėl valstybinės reikšmės miškų plotų schemų tikslinimo"  parengė Šiaulių rajono savivaldybės valstybinės reikšmės miškų plotų schemos paketimo projektą. Organizatorius -Aplinkos ministerija. Rengėjas - Valstybinė miškų tarnyba.
Su projektu galima susipažinti Šiaulių rajono savivaldybėje (Vilniaus  g. 263, Šiauliai), arba Valstybinės miškų tarnybos interneto svetainėje.
Viešas projekto svarstymas įvyks 2015 m. birželio 23 d. 11 val. Šiaulių rajono savivaldybės II a. salėje (Vilniaus  g. 263, Šiauliai).

Informaciją teikia Valstybinė miškų tarnyba, Pramonės pr. 11a, Kaunas, tel. +370 37 490220, faks. +370 37 490251, el. p. Šis el.pašto adresas yra apsaugotas nuo Spam'o, jums reikia įjungti Javaskriptą, kad matytumėte tai ; www.amvmt.lt

 

 

Atnaujinta (Antradienis, 02 Birželis 2015 05:51)

 

Paminklinio kryžiaus šventinimas žuvusiems partizanams Skobiškių miške 2015 05 15

 

VĮ Kuršėnų miškų urėdija 2015 m. gegužės 15 dieną organizuoja paminklinio kryžiaus šventinimą žuvusiems partizanams Gedinčių girininkijos Skobiškio miške .

Renginio pradžia: 13 val. Mikutaičių kaime partizanų palaidojimo vietoje;

14 val. Paminklinio kryžiaus šventinimas Skobiškių miške;

15 val. Šv. Mišios Agailių koplytėlėje.

Gedinčių girininkijos Skobiškių miške 1945 m. balandžio 29 dienos anksti ryte prasidėjo kautynės.

Naikinti besislapstančių partizanų NKVD pasiuntė apie 450 pasienio ir 80 vidaus kariuomenės karių.

Kautynės vyko apie 8 valandas, o šūviai girdėjosi 5- 6 kilometrų atstumu. Kovėsi du partizanų būriai: Šiupylių-Taugailių ir Auksučių-Kušleikių-Strazdų. Partizanų buvo apie 60. Iš apsupties pasitraukė 23, žuvo 22 partizanai, 6 - sužeisti buvo įkalinti lageryje.

Kviečiame likusius giminaičius, tremtinius, politinius kalinius ir visus norinčius dalyvauti renginyje.

Dėl informacijos kreiptis į Gedinčių girininkijos girininką Zigmantą Savicką tel. 8-687 95343;el.p. Šis el.pašto adresas yra apsaugotas nuo Spam'o, jums reikia įjungti Javaskriptą, kad matytumėte tai

 

Atnaujinta (Ketvirtadienis, 30 Balandis 2015 07:10)

 

VĮ Kuršėnų miškų urėdija

Įmonės kodas: 175651638,

PVM kodas: LT756516314

A/s LT854010044200080131 AB bankas "DnB NORD" 
Gedimino 4a, 81181 Kuršėnai
Tel.: +370 41 598100
Faks.: +370 41 598119

 

Reklaminis skydelis
Reklaminis skydelis
Reklaminis skydelis
Reklaminis skydelis
Kas prisijungę
Mes turime 5 svečius online