Praėję metai Trakų miškų urėdijai buvo pilni iššūkių. Tačiau ir vertingų pamokų. Kai operatyviai reaguojama į rinkos pokyčius, nuolatos kontroliuojama finansinė situacija, derinami miškų urėdijų partnerių interPraėję metai Trakų miškų urėdijai buvo pilni iššūkių. Tačiau ir vertingų pamokų. Kai operatyviai reaguojama į rinkos pokyčius, nuolatos kontroliuojama finansinė situacija, derinami miškų urėdijų partnerių interesai, geranoriškai sprendžiamos įmonių vidaus problemos - galima išgyventi ir ekonominio sunkmečio sąlygomis.esai, geranoriškai sprendžiamos įmonių vidaus problemos - galima išgyventi ir ekonominio sunkmečio sąlygomis.

Gvildeno problemas
   Trakų miškų urėdijoje dar praėjusių metų pradžioje užvirė apskritojo stalo diskusija „Aktualiausios miškų ūkio valdymo problemos ir jų sprendimo galimybės“. Prasidėjus sunkmečiui Seimo Aplinkos apsaugos komiteto pirmininko Jono Šimėno iniciatyva įvykusiame pokalbyje dalyvavo kai kurie šio komiteto nariai, Aplinkos ministerijos miškų departamento, Generalinės miškų urėdijos, Žemės ūkio ministerijos, Lietuvos miškininkų sąjungos, Lietuvos miško savininkų asociacijos, Lietuvos žemės ūkio universiteto, kelių miškų urėdijų vadovai ir atstovai. Visi jie išsakė savo mintis apie aktualias miškų ūkio valdymo problemas.
   Kai kurių diskusijos dalyvių nuomone, reikėjo kuo skubiau kurti valstybinę privačių miškų valdymo struktūrą, kuo greičiau imtis miškų urėdijų reformų. Tiesa, per pokalbį pasigirdo ir nuosaikesnių nuomonių, raginančių nesigriebti radikalių miškų ūkio valdymo reformų. Girdi, visų pirma derėtų išspręsti klausimą dėl gamtos išteklių mokesčio už valstybinių miškų naudojimą.

Urėdijos dydis - antrame plane
   Nuo šios diskusijos prabėgo metai. Tačiau šiandien akivaizdu, kad Seimo Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkas J. Šimėnas buvo teisus. Anuomet, apibendrindamas diskusiją, jis atkreipė dėmesį, kad steigti lygiagrečią valstybinę privačių miškų tarnybą, kainuojančią apie 3 mln. litų kasmet, yra per brangu. Juo labiau kai egzistuoja valstybinės miškų urėdijos, kurios, praplėtus jų funkcijas, gali teikti, o ir teikia, miškų savininkams aktualiausias priešgaisrinės ir sanitarinės apsaugos, mokymų, konsultacijų, tarpininkavimo, gamybos, miško atkūrimo ir įveisimo, aprūpinimo miško sodmenimis paslaugas.
   Šiuo metu valstybės biudžetas tam atliekamų pinigų tikrai neturi. Be to, pasitvirtino ir J.Šimėno mintis, kad miškų urėdijų gyvybingumas nebūtinai priklauso nuo jų dydžio. Tai daugiau lemia rinkos sąlygos, gaunamų pajamų ir išlaidų subalansavimas.

Krizei ruošėsi iš anksto
   Trakų miškų urėdijos miškininkams pirmieji sunkmečio signalai pasigirdo jau 2008 m. antrą pusmetį - būtent tada pradėjo kristi 2007 m. gerokai išaugusios žaliavinės medienos kainos. Sunkiausia buvo 2009 m. pradžioje, kai medienos kaina nusmuko drastiškai, o ir pati medienos paklausa buvo smarkiai sumenkusi.
   Tačiau sunkmetis valstybiniams miškininkams nebuvo netikėtas ir neužklupo nepasiruošusių. Tik pasirodžius pirmiesiems ekonomikos kritimo požymiams, dar 2008 m. rugpjūčio mėnesį, generalinio miškų urėdo įsakymu buvo patvirtintas veiksmų planas galimos ekonominės recesijos atveju.
   Vėliau, 2008 m. lapkritį, šis planas buvo pakoreguotas. Jame numatyti ekonominės situacijos vertinimo rodikliai, ekonominių sąlygų stabilizavimo priemonės ir finansinių išteklių naudojimo prioritetai ekonominės recesijos atveju.

Diržų veržimosi metas
   Akivaizdžiai nukritus Trakų miškų urėdijos pajamoms už žaliavinę medieną, buvo imtasi priemonių išlaidoms subalansuoti. Pavyzdžiui, miško kelių remontui ir priežiūros darbams ankstesniais metais buvo skiriama vidutiniškai po 0,6 mln. litų. Esant neblogai šių kelių būklei nuo 2008 m. antro pusmečio pradėti kelių remonto ir priežiūros darbai buvo sustabdyti.
   Minimaliai šie darbai buvo vykdomi ir 2009 m. Smarkiai apkarpytos tarnybinių automobilių išlaikymo išlaidos, 20 proc. sumažinti šių automobilių mėnesiniai degalų limitai, atsisakyta lengvųjų automobilių nuomos eiguliams. 2008-2009 m. atsisakyta planų pirkti penkis naujus tarnybinius automobilius. Per tą laikotarpį nevykdyti ir planuoti pastatų kapitaliniai remonto darbai, iki minimumo sumažinti kiti pirkimai.
   2009 m. miškų urėdijos specialistams nebuvo mokami jokie atlyginimų priedai ar priemokos, žiemą du mėnesius didžioji dalis darbuotojų dirbo ne visą (keturių dienų) darbo savaitę, apie pusmetį - septynių valandų darbo dieną. Be to, darbuotojai po dvi savaites išbuvo nemokamose atostogose. Taigi realusis darbuotojų darbo užmokestis sumažėjo apie 30 proc. Mažiau, apie l proc, sumažėjo darbininkų darbo užmokestis.

Darbuotojų solidarumas
   Diržų veržimosi priemonės leido subalansuoti finansinius išteklius ir nuo lapkričio l d. miškų urėdijoje grįžta prie normalaus darbo laiko režimo - dirbama visa darbo diena. Džiugina tai, kad miškų urėdijos darbuotojai buvo solidarūs. Jie geranoriškai priėmė žinią, kad įvairios socialinės garantijos, numatytos kolektyvinėje sutartyje, per ekonominę krizę bus apribotos.
   Siekiant maksimaliai išsaugoti darbo vietas, ką tik šiemet pradėjo akcentuoti Lietuvos Vyriausybė, darbuotojai sutiko su darbo laiko trumpinimu, faktiniu darbo užmokesčio mažėjimu, tačiau atliko visas darbines funkcijas.

Metus baigė be skolų
   Deja, nepaisant pastangų, visų darbo vietų išsaugoti nepavyko. Palyginti su 2008 m., vidutinis darbuotojų skaičius nuo 122 sumažėjo iki 112. Stengtasi, kad šis procesas nebūtų skaudus: dalis atleistų išėjo į senatvės ar netekto darbingumo dėl sveikatos pensijas.
   Tik visų įmonės darbuotojų susiklausymas, geranoriškumas, noras išvengti konfliktinių situacijų ir susipriešinimo lėmė tai, kad pavyko išgyventi ekonominio sunkmečio sąlygomis.
   Kad yra tos pačios grandinės grandys, suprato ir rangovų įmonių, teikiančių miškų urėdijai miško priežiūros ir medienos ruošos paslaugas, vadovai. Jie atsižvelgė į esamą padėtį ir geranoriškai sutiko sumažinti atliekamų paslaugų kainas. Miškų urėdija, nors buvo sunkių momentų, visada tvarkingai ir laiku atsiskaitė su paslaugų teikėjais, neturėjo skolų, mokėjo mokesčius.

Vykdė įsipareigojimus
   Nepaisydama labai kritusių, gal net iki ekonomiškai nepagrindžiamų, medienos kainų, miškų urėdija nesustabdė kirtimų, 2009 m. perdirbėjams tiekė žaliavinę medieną, vykdė savo sutartinius įsipareigojimus. Iš viso 2009 m. Trakų miškų urėdija pardavė 111 tūkst. ktm medienos.
   Privačių miškų savininkams ir medienos pirkėjams suteikta dirvos: arimo miško želdiniams, želdinių įveisimo, jų priežiūros, medienos transportavimo ir kitų paslaugų už 1,4 mln. litų. Tarpininkauta teikiant gamybines paslaugas, parduota daugiau nei 400 tūkst. vienetų miško sodmenų, miškininkystės pradžiamokslio buvo apmokytos dvi grupės miško savininkų. Miškų urėdijos ir girininkijų darbuotojai nuolat konsultavo miškų ir privačių žemių savininkus jiems aktualiais klausimais.

Lankytojų patogumui
   Į mišką negalima žvelgti vien ekonominės naudos požiūriu. Miškas - ne vien mediena, bet ir žmonių poilsis, rekreacija, kraštovaizdis, pagaliau ir viena svarbiausių ekosistemos sudedamųjų dalių. Medienos vertė sudaro tik dešimtadalį visų miško verčių.
   Kaip teigia mokslininkų išvados ir visuomenės apklausos rezultatai, likusius devynis dešimtadalius miškų vertės sudaro ekologinės, aplinkosauginės, rekreacinės bei kitos visuomenei svarbios miško funkcijos. Šioms funkcijoms vykdyti, miško lankytojų patogumui urėdijos miškuose sukurta pakankama infrastruktūra.
   Įrengti trys pažintiniai takai, vienas rekreacinis takas, trys apžvalgos aikštelės, šešiolika atokvėpio vietų ir septyniolika poilsiaviečių, kitų rekreacinių objektų. Miškų urėdija taip pat prižiūri septyniolika kultūros paveldo objektų, vienuolika rekreacinių teritorijų ir aštuonis gamtos objektus. 2009 m. vien minimaliai šių rekreacinių ir aplinkosauginių objektų priežiūrai teko skirti apie 90 tūkst. litų.

"Vilniaus diena", 2010 m. sausio 27 d.
Eglė Veličkaitė